Komforto zona: kaip iš jos išeiti keičiant darbą ar šalį

Komforto zona yra būsena, kai jaučiatės saugiai ir nepatiriate streso. Ji jauki, bet neskatina tobulėti. Išeiti iš komforto zonos, kai keičiate darbą ar šalį, reiškia rinktis iššūkį, kuris pakankamai didelis, kad išmoktumėte kažko naujo, ir pakankamai mažas, kad neapimtų panika. Praktiškai: įvardykite, ko vengiate, suskaidykite tai į mažus laiptus, keiskite vieną dalyką vienu metu ir turėkite žmogų, kuris jus palaiko. Pats išgyvenau depresiją, numečiau 45 kg, perplaukiau Atlantą burlaiviu ir naujoje šalyje vėl sukūriau verslą. Žemiau rasite modelį, šešis žingsnius ir tai, ką mačiau dirbdamas su suaugusiaisiais, kurie pradeda iš naujo Vokietijoje.

Kas yra komforto zona

Valstybinė lietuvių kalbos komisija komforto zoną apibrėžia (atsidaro naujame skirtuke) kaip psichologinę būseną, kai žmogus jaučiasi saugus ir nepatiria streso. Ta pati konsultacija atsako ir į dažną klausimą apie kalbą: pasakymai „išeiti iš komforto zonos“ ir „palikti komforto zoną“ yra kalbiškai taisyklingi, o tekste kabutėmis jų išskirti nereikia.

Naudingiausią modelį darbui su pokyčiais pasiūlė vokiečių pedagogas Tomas Senningeris knygoje „Abenteuer leiten, in Abenteuern lernen“ (2000). Jis išskyrė tris zonas:

Tikslas yra mokymosi zona. Kai joje praleidžiate pakankamai laiko, nauji įgūdžiai tampa įprasti, ir komforto zona išsiplečia.

Kodėl per didelis šuolis neveikia

1908 m. psichologai Robertas Yerkesas ir Johnas Dodsonas atliko eksperimentą su pelėmis (atsidaro naujame skirtuke). Pelės mokėsi atskirti šviesesnę dėžutę nuo tamsesnės, o klaidą lydėjo elektros smūgis. Kai užduotis buvo sunki, ir per silpnas, ir per stiprus dirgiklis mokymąsi lėtino. Kuo sunkesnė užduotis, tuo silpnesnis dirgiklis tiko geriausiai.

Pelių eksperimento neverta perkelti į žmones pažodžiui. Bet logika tinka pokyčiams: kai užduotis sunki, pavyzdžiui, darbas naujoje šalyje svetima kalba, papildomas spaudimas trukdo. Žmogus, kuris per vieną mėnesį keičia šalį, profesiją ir kalbą, gali atsidurti panikos zonoje. Tada atrodo, kad išėjimas iš komforto zonos neveikia, nors žingsnis buvo per didelis.

Kaip išeiti iš komforto zonos: šeši žingsniai

1. Įvardykite, ko vengiate

Užsirašykite vieną dalyką, kurį atidėliojate, nors žinote, kad jis jus priartintų prie tikslo. Paskambinti darbdaviui. Kalbėti vokiškai su kaimynu. Paprašyti vadovo didesnės algos.

2. Sudarykite baimės laiptus

Suskaidykite tą dalyką į 5-8 laiptelius nuo lengviausio iki sunkiausio. Pavyzdžiui, jei bijote kalbėti nauja kalba:

1. Parduotuvėje pasisveikinti ir padėkoti ta kalba.
2. Paklausti pardavėjo, kur rasti prekę.
3. Paskambinti ir užsiregistruoti pas gydytoją.
4. Pasikalbėti su kaimynu penkias minutes.
5. Pristatyti save grupėje.
6. Repetuoti darbo pokalbį su draugu.
7. Nueiti į tikrą darbo pokalbį.

Kiekvieną savaitę lipkite vienu laipteliu aukščiau. Jei laiptelis atrodo per aukštas, įterpkite tarpinį.

3. Keiskite vieną dalyką vienu metu

Jei jau keičiate šalį, darbo sritį keiskite vėliau arba mažais žingsniais. Jei keičiate profesiją, nekeiskite kartu miesto. Kiekvienas pokytis atima energijos, o jos kiekis ribotas.

4. Sunkiausią užduotį darykite pirmą

Kursuose, kuriuos vedu, komforto zoną aptariame kartu su laiko planavimu. Paprasta taisyklė: sunkiausią dienos užduotį atlikite ryte, kol dar neprisigalvojote priežasčių jos atidėti. Kai užduotis didelė, dirbkite trumpais blokais su pertraukomis.

5. Raskite atramą

Mokymosi zonoje lengviau, kai šalia yra kas nors, kas jau ten buvo arba kas eina kartu. Tai gali būti grupė, draugas, mentorius ar koučeris. Pasakykite jam, kokį laiptelį lipsite šią savaitę, ir paprašykite paklausti, kaip sekėsi.

6. Užsirašykite, ką išmokote

Kiekvieną penktadienį užsirašykite vieną dalyką, kurį šią savaitę padarėte pirmą kartą. Po mėnesio perskaitykite sąrašą. Pamatysite, kad dalis to, kas gąsdino, jau tapo įprasta. Tai ir yra išsiplėtusi komforto zona.

Komforto zona keičiant darbą ar šalį

Nuo 2022 m. Vokietijos karjeros ir integracijos programose konsultavau daugiau nei 2 000 suaugusiųjų. Dauguma jų pradėjo iš naujo kitoje šalyje. Kurse komforto zonos temą nagrinėjame anksti, kartu su stiprybėmis ir tikslais, prieš darbo paiešką ir gyvenimo aprašymą. Grupių atsiliepimuose komforto zonos ir tikslų nustatymo pratimai buvo paminėti kaip naudingi.

Žmogus, kuris persikėlė į kitą šalį, jau išėjo iš komforto zonos. Jis gali būti arčiau panikos zonos: nauja kalba, nauji dokumentai, naujos taisyklės, netikrumas dėl pinigų. Tokiu atveju pirmas žingsnis kartais yra atvirkščias: susikurti mažą saugią rutiną. Pastovus miego laikas, viena pažįstama vieta, vienas žmogus, su kuriuo galite kalbėti gimtąja kalba. Iš tokio pagrindo lengviau žengti į mokymosi zoną.

Jei planuojate persikėlimą, perskaitykite straipsnius įsidarbinimas naujoje šalyje ir emigracija. Jei keičiate profesiją, žingsnius aprašiau straipsnyje persikvalifikavimas.

Kada likti komforto zonoje

Komforto zona nėra priešas. Po ligos, netekties, perdegimo ar sunkaus persikėlimo ji leidžia atgauti jėgų. Iš jos verta žengti, kai jaučiatės pakankamai stabiliai ir turite tikslą, dėl kurio verta rizikuoti.

Jei nerimas ar liūdesys nepraeina kelias savaites ir trukdo miegoti ar dirbti, laiptų pratimų neužtenka. Kreipkitės į šeimos gydytoją ar psichologą. Kaip atpažinti perdegimą ir kur Lietuvoje kreiptis pagalbos, rašiau straipsnyje apie perdegimą darbe. Kaip emocijas atpažinti ir valdyti kasdien, rasite straipsnyje apie emocinį intelektą.

Kai norite žengti kartu

Karjeros koučingo sesijose kartu sudarome jūsų laiptus: nuo pirmo skambučio iki darbo pokalbio ar derybų dėl algos. Kas savaitę peržiūrime, kas pavyko. Dirbu lietuvių, anglų, vokiečių ir rusų kalbomis, Vilniuje arba nuotoliu. Daugiau karjeros koučingo puslapyje.