Emocinis intelektas darbe: kaip jį lavinti suaugus

Emocinis intelektas yra gebėjimas atpažinti savo ir kitų žmonių emocijas, jas valdyti ir naudoti priimant sprendimus. Darbe jis matyti tada, kai sulaukiate kritikos, sprendžiate konfliktą ar pradedate dirbti naujame kolektyve. Suaugus emocinį intelektą galima lavinti. 2019 m. metaanalizė, apėmusi 58 tyrimus, nustatė vidutinį teigiamą mokymų poveikį. Geriausiai veikia praktika ir grįžtamasis ryšys, paskaitų klausymasis duoda mažiau. Žemiau rasite, ką tiksliai matuoja emocinis intelektas, kaip jis atrodo darbe ir penkis pratimus, kuriuos galite pradėti šią savaitę.

Kas yra emocinis intelektas

Sąvoką moksle įtvirtino psichologai Peteris Salovey ir Johnas Mayeris. 1990 m. straipsnyje (atsidaro naujame skirtuke) jie emocinį intelektą aprašė kaip įgūdžių rinkinį, kuris padeda:

• tiksliai atpažinti ir išreikšti emocijas sau ir kitiems;
• veiksmingai reguliuoti savo ir kitų emocijas;
• naudoti jausmus tam, kad motyvuotumėte save, planuotumėte ir pasiektumėte tikslų.

Kitaip tariant, emocinis intelektas yra įgūdis, kurį galima tobulinti, panašiai kaip kalbą ar vairavimą. Jis nereiškia, kad esate „jautrus“ ar „malonus“ žmogus. Ramus ir santūrus vadovas gali turėti aukštą emocinį intelektą, o emocingas žmogus gali jo stokoti.

Emocinis intelektas darbe: kodėl jį vertina darbdaviai

Pasaulio ekonomikos forumo 2025 m. ataskaitoje „Future of Jobs“ (atsidaro naujame skirtuke) darbdaviai vardijo svarbiausius šiandienos darbuotojų įgūdžius. Pirmoje vietoje liko analitinis mąstymas. Antroje atsparumas, lankstumas ir judrumas. Penktoje motyvacija ir savimonė. Dešimtuke yra ir empatija bei aktyvus klausymasis. Ataskaitos autoriai šiuos įgūdžius sieja su tarpasmeniniais gebėjimais ir emociniu intelektu.

Kasdieniame darbe tai matyti situacijose, kurias pažįsta kiekvienas:

• Kritika. Vadovas sako, kad ataskaitoje klaidų. Žmogus su žemesniu emociniu intelektu ginasi arba užsisklendžia. Žmogus su aukštesniu paklausia, kurios vietos ir ką pataisyti pirmiausia.
• Konfliktas. Du kolegos ginčijasi dėl termino. Vienas kelia balsą, kitas įvardija, ką jaučia, ir siūlo sprendimą.
• Darbo pokalbis. Jaudulys yra normalus. Svarbu, ar jis jums trukdo galvoti, ar padeda susikaupti. Kaip ruoštis, rašiau straipsnyje apie darbo pokalbio klausimus.
• Naujas kolektyvas. Kitoje šalyje ar įmonėje žmonės emocijas rodo kitaip. Tai, kas jums atrodo šaltumas, kitam gali būti profesionalumas.

Ar emocinį intelektą galima išlavinti suaugus

Taip. Victoria Mattingly ir Kurtas Kraigeris 2019 m. metaanalizėje (atsidaro naujame skirtuke) surinko 58 publikuotus ir nepublikuotus tyrimus su emocinio intelekto mokymų programomis. Jie nustatė vidutinį teigiamą mokymų poveikį, nepriklausomai nuo tyrimo dizaino. Poveikis buvo panašus vyrams ir moterims bei skirtingiems emocinio intelekto matavimo būdams.

Svarbi detalė apie tai, kaip mokytis. Pagal tos metaanalizės apžvalgą (atsidaro naujame skirtuke), žvalgomoji analizė rodo, kad mokymai veikia geriau, kai juose nėra paskaitų, o yra praktikos ir grįžtamojo ryšio. Tyrėjai pažymi, kad šiai išvadai patvirtinti reikia daugiau tyrimų. Praktinė išvada aiški: knygos apie emocijas duoda žinių, o įgūdį ugdo kartojimas realiose situacijose.

Penki pratimai emociniam intelektui lavinti

1. Įvardykite emociją vienu žodžiu

Tris kartus per dieną sustokite ir užsirašykite, ką jaučiate: „pyktis“, „nerimas“, „nuobodulys“, „pasididžiavimas“. Tikslus žodis svarbus. 2007 m. tyrime (atsidaro naujame skirtuke) Matthew Liebermanas su kolegomis nustatė, kad jausmų įvardijimas žodžiais, palyginti su kitais informacijos apdorojimo būdais, sumažino migdolinio kūno ir kitų limbinės sistemos sričių atsaką į neigiamus emocinius vaizdus. Tyrėjai daro išvadą, kad įvardijimas gali mažinti emocinį reaktyvumą.

2. Pauzė prieš atsakymą

Kai laiškas ar komentaras jus užkabina, atsakymą parašykite, bet neišsiųskite. Grįžkite po valandos. Gyvame pokalbyje pakanka pasakyti: „Leiskite pagalvoti ir grįšiu prie to rytoj.“ Pauzė duoda laiko pereiti nuo reakcijos prie sprendimo.

3. „Turiu“ pakeiskite į „noriu“ arba „renkuosi“

Kursuose, kuriuos vedu Vokietijoje, aptariame skirtumą tarp „ich muss“ ir „ich will“: „turiu“ ir „noriu“. Užrašykite tris darbo užduotis, kurias šią savaitę „turite“ padaryti. Prie kiekvienos parašykite, kodėl jūs pats tai renkatės: dėl algos, dėl kolegų, dėl kito karjeros žingsnio. Užduotis ta pati, tik dabar žinote, kam ją darote.

4. Klausykitės, kad suprastumėte

Kitame pokalbyje, prieš išsakydami savo nuomonę, vienu sakiniu perpasakokite, ką išgirdote: „Jei teisingai supratau, jums svarbiausia, kad projektas būtų baigtas iki penktadienio.“ Pašnekovas arba patvirtins, arba pataisys. Abiem atvejais jūs žinote daugiau nei prieš minutę. Taip treniruojate empatiją ir aktyvų klausymąsi, du įgūdžius iš to paties Pasaulio ekonomikos forumo sąrašo.

5. Paprašykite grįžtamojo ryšio apie vieną situaciją

Klausimas „kaip man sekasi?“ duoda bendrą atsakymą. Klauskite konkrečiai: „Kaip skambėjau vakar posėdyje, kai nesutikau su biudžetu?“ Klauskite kartą per mėnesį, vis kito žmogaus. Užsirašykite atsakymus. Po trijų mėnesių pamatysite pasikartojančius dalykus.

Emocijos, kai keičiate darbą ar šalį

Nuo 2022 m. Vokietijos karjeros ir integracijos programose konsultavau daugiau nei 2 000 suaugusiųjų, ir dauguma jų pradėjo iš naujo kitoje šalyje. Kurse kalbame apie kultūrinį šoką, kodėl po persikėlimo stresas būna stipresnis ir kaip su juo tvarkytis, taip pat apie emocijas ir emocinį intelektą. Šios temos kurse eina prieš gyvenimo aprašymą ir darbo pokalbius.

Jei keičiate darbą ar šalį, išbandykite pirmus du pratimus kiekvieną dieną bent dvi savaites. Pastebėsite, kurios situacijos jus išmuša dažniausiai. Tada jas galite aptarti su koučeriu, mentoriumi ar draugu. Daugiau apie pokyčius rašiau straipsniuose komforto zona ir įsidarbinimas naujoje šalyje.

Kada kreiptis į specialistą

Emocinio intelekto pratimai padeda kasdienėse darbo situacijose. Jie nepakeičia gydymo. Jei liūdesys, nerimas ar nuovargis nepraeina kelias savaites, trukdo miegoti, dirbti ar bendrauti, kreipkitės į šeimos gydytoją ar psichologą. Kaip atskirti nuovargį nuo perdegimo ir kur Lietuvoje rasti pagalbos, rašiau straipsnyje apie perdegimą darbe. Jei dingo noras judėti, padės straipsnis kaip atrasti motyvaciją.

Kai norite dirbti su tuo kartu

Karjeros koučingo sesijose dirbame su konkrečiomis situacijomis: sunkiu pokalbiu su vadovu, baime prieš darbo pokalbį, nauju kolektyvu kitoje šalyje. Repetuojame, kol naujas atsakymas tampa natūralus. Dirbu lietuvių, anglų, vokiečių ir rusų kalbomis, Vilniuje arba nuotoliu. Daugiau apie karjeros koučingą.