Ilgalaikiai bedarbiai: ką Lietuva gali perimti iš Vokietijos

Ilgalaikiai bedarbiai Lietuvoje sudaro beveik penktadalį registruotų bedarbių: 2026 m. rugsėjo 1 d. jų buvo 26,7 tūkst., arba 18,3 proc. Vokietijoje ši dalis dar didesnė, tačiau ji turi aiškiai teisės aktuose aprašytą aktyvinimo priemonę: kuponą, su kuriuo žmogus pats renkasi patvirtintą programą. Nuo 2022 m. dirbu karjeros koučeriu tokiose Vokietijos programose. Šiame straipsnyje palyginu abi sistemas ir išskiriu penkis sprendimus, kuriuos Lietuvos ministerijos, savivaldybės, Užimtumo tarnyba ir ESF+ projektų komandos galėtų perimti jau kitam programų ciklui.

Ilgalaikiai bedarbiai Lietuvoje: skaičiai ir kliūtys

Užimtumo įstatymo 48 straipsnis, išvardydamas užimtumo didinimo programų tikslines grupes, nurodo ilgalaikius bedarbius, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos.

Užimtumo tarnybos 2026 m. rugpjūčio darbo rinkos apžvalgos (atsidaro naujame skirtuke) duomenimis:

• 2026 m. rugsėjo 1 d. registruota 26,7 tūkst. ilgalaikių bedarbių, 18,3 proc. visų registruotų bedarbių;
• per metus jų sumažėjo 3,4 tūkst., arba 11,4 proc.;
• tą pačią dieną registruota 21,1 tūkst. darbo rinkai besirengiančių asmenų, iš jų 74 proc. vyresni nei 50 metų.

Darbo rinkai besirengiančio asmens statusą 2022 m. liepos 1 d. įvedė Užimtumo įstatymo pakeitimas. Jį gauna žmonės, kurių įsidarbinimą riboja bent viena kliūtis. Tarnybos duomenys rodo, kokios kliūtys dažniausios:

Vienas žmogus gali turėti kelias kliūtis. Vis dėlto skaičius aiškus: trys iš penkių šių žmonių susiduria su motyvacijos ar socialinių įgūdžių kliūtimi. Tai sritis, kurioje koučingas ir grupinis darbas gali padėti tiesiogiai.

Kaip Vokietija aktyvina ilgai nedirbančius žmones

Vokietijoje 2026 m. rugsėjį buvo 1 070 000 ilgalaikių bedarbių (atsidaro naujame skirtuke), 35,7 proc. visų bedarbių. Pagrindinė priemonė jiems ir kitiems darbo ieškantiems žmonėms yra aktyvinimo ir profesinės integracijos priemonės pagal SGB III 45 straipsnį (atsidaro naujame skirtuke). Tą patį mėnesį jose dalyvavo 152 tūkst. žmonių, apie 21 proc. visų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių dalyvių.

Sistema veikia taip:

1. Jobcenter arba Agentur für Arbeit darbuotojas patvirtina, kad žmogus atitinka sąlygas, ir nustato priemonės tikslą bei turinį. Taip išduodamas AVGS kuponas.
2. Žmogus pats renkasi paslaugų teikėją, kurio programa patvirtinta.
3. Agentūra apmoka pagrįstas dalyvavimo išlaidas.

Tokias programas Vokietijoje veda patvirtinti paslaugų teikėjai. Vieno iš jų, „International Motivation Training Deutschland“ (IMT), programose dirbu ir aš. Plačiau mechanizmą angliškai aprašiau straipsnyje AVGS coaching explained.

Penki sprendimai, kuriuos verta perimti

1. Kuponas ir teisė rinktis

Vokietijos darbuotojas nustato tikslą, o teikėją renkasi pats žmogus. Taip žmogus dalyvauja sprendime dėl savo kelio nuo pirmos dienos. Kupono principą galima išbandyti bent vienoje savivaldybėje ar ESF+ veikloje.

2. Tvirtinti ne tik teikėją, bet ir programą

Vokietijoje patvirtinimo reikia ir teikėjui, ir kiekvienai programai. Pagal SGB III 179 straipsnį (atsidaro naujame skirtuke) vertinama, ar turinys, metodai, medžiaga ir organizavimas leidžia tikėtis sėkmingo dalyvavimo ir ar programa tinka darbo rinkai. Trukmė laikoma tinkama tik tada, kai neviršija to, ko reikia tikslui pasiekti. Toks sąrašas tinka ir Lietuvos pirkimo dokumentams.

3. Ilgesnė pagalba, įrašyta į taisykles

SGB III 45 straipsnyje parašyta: žmonėms, kurių įsidarbinimą ypač apsunkina rimtos kliūtys, „ypač nedarbo trukmė“, turi būti finansuojamos priemonės, kurių turinys ir trukmė atitinka didesnį stabilizavimo ir paramos poreikį. Kitaip tariant, kuo ilgiau žmogus nedirbo, tuo ilgesnė ir intensyvesnė pagalba jam priklauso.

4. Motyvacija ir įgūdžiai kartu

Songqi Liu, Jason Huang ir Mo Wang 2014 m. apibendrino 47 įvertintas darbo paieškos programas (atsidaro naujame skirtuke). Dalyvių galimybė įsidarbinti vidutiniškai išaugo 2,67 karto. Tačiau trumpai nedirbusiems ji išaugo 3,54 karto, o ilgiau nei pusmetį nedirbusiems tik 1,72 karto. Pagrindinė išvada: programos padėjo įsidarbinti tik tada, kai derino įgūdžių ugdymą ir motyvacijos stiprinimą. Lietuvoje, kur 61,3 proc. darbo rinkai besirengiančių asmenų stokoja motyvacijos ar socialinių įgūdžių, CV kursas be motyvacijos dalies dirba pusę darbo.

5. Darbdavys programoje ir apmokėjimas už išliekantį darbą

Vokietijos Užimtumo tyrimų institutas (IAB) nustatė (atsidaro naujame skirtuke), kad ilgalaikiams bedarbiams šios priemonės padėjo labiau nei trumpai nedirbusiems, o stipriausias poveikis buvo ten, kur dalyviai tiesiogiai bendravo su darbdaviu. Be to, už sėkmingą įdarbinimą teikėjas gauna 1 250 eurų po šešių savaičių, o likusią sumą tik po šešių mėnesių darbo. Taip apmokamas darbas, kuris išlieka.

Ką Lietuva jau daro gerai

Lietuva jau turi kelias stiprias dalis. Darbo rinkai besirengiančio asmens statusas leidžia atskirti žmones, kuriems reikia daugiau pagalbos. Užimtumo didinimo programos (atsidaro naujame skirtuke) veikia 60 savivaldybių ir daugiausia dėmesio skiria socialinių įgūdžių ir motyvacijos stiprinimui, priklausomybėms, skoloms, priežiūrai ir susisiekimui. ES Tarybos rekomendacija dėl ilgalaikio nedarbo (atsidaro naujame skirtuke) ragina taikyti būtent tokį individualų požiūrį ir koordinuotas paslaugas, nes kliūtys būna įvairios ir dažnai susideda.

Kitas žingsnis: aprašyti motyvacijos stiprinimą kaip aiškią, išmatuojamą programos dalį. Kaip ją įtraukti į savivaldybės programą, aprašiau straipsnyje užimtumo didinimo programa.

Kaip motyvacijos dalis atrodo praktikoje

Programoje, kurioje dirbu, mąstysena eina pirma, o CV vėliau. Pirmiausia kalbame apie įsitikinimus apie darbą, skirtumą tarp „turiu“ ir „noriu“, komforto zoną, stiprybes ir tikslus su datomis. Tik tada pereiname prie to, kaip veikia darbo rinka, gyvenimo aprašymo ir darbo pokalbių repeticijų. Žmogus, kuris galvoja „manęs niekas nepriims“, ir CV parašo taip, kad tai matytųsi. Apie šį darbą plačiau rašiau straipsniuose komforto zona ir stiprybės.

Kalba taip pat svarbi. Ilgalaikis nedarbas nusako trukmę, o ne žmogaus charakterį. Mano grupėse yra žmonių, praradusių kryptį, žmonių, kuriems po daugybės atsisakymų trūksta pasitikėjimo savimi, ir žmonių, pradedančių iš naujo kitoje šalyje. Pagarbūs žodžiai programos aprašyme, kvietime ir medžiagoje yra pirmas ženklas žmogui, kad jo čia laukia.

Apie mane

Nuo 2022 m. rugsėjo esu karjeros koučeris bendrovėje „International Motivation Training Deutschland“ (IMT). Tai akredituotas paslaugų teikėjas, vykdantis Jobcenter ir Arbeitsagentur finansuojamas programas (AVGS, SGB III 45 str.). Vokietijos karjeros ir integracijos programose grupėse ir individualiai konsultavau daugiau nei 2 000 suaugusiųjų vokiečių ir rusų kalbomis. Kai grupės baigia, dažniausiai girdžiu apie individualų dėmesį, aiškesnį kito žingsnio planą ir tai, kad žmogus nesijautė vienas. Ko išmokau, surašiau straipsnyje įsidarbinimas naujoje šalyje.

Jei planuojate priemonę ilgalaikiams bedarbiams, peržiūrėkite, kaip kuriu ir vedu užimtumo programas, arba parašykite man apie savo tikslinę grupę ir terminus.